Fludas_;D

Neturintys pinigų ar laiko keliauti į garsiausius pasaulio slidinėjimo kurortus, žiemos pramogas pamėgę lietuviai iki šiol slidinėti dažniausiai traukdavo į Latviją. Tačiau smagiai paslidinėti galima pasukus ir į priešingą pusę – Baltarusiją. Prieš keletą metų šalia Minsko buvo atidarytas slidinėjimo kurortas “Silichy“. Į šio žiemos pramogų komplekso statybas investavo ir o darbus prižiūrėjo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Iš viso “Silichy” komplekse įrengtos septynios slidinėjimo trasos. Skirtumas tarp sudėtingiausios trasos aukščiausio ir žemiausio taškų – 100 metrų, o nuolydis tikrai nemažas, todėl čia pademonstruoti savo įgūdžius gali ir patirties jau turintys žiemos pramogų mėgėjai.

Maždaug 200 kilometrų atstumu nuo Vilniaus įkurtas slidinėjimo kompleksas savo infrastruktūros kokybe nedaug atsilieka nuo Vakarų, o su Lietuvoje veikiančios slidinėjimo trasos su “Silichy” kompleksu negali lygintis nė iš tolo.

Be trasų čia taip pat yra 100 žmonių galintis apgyvendinti viešbutis, keli restoranai, slidinėjimo įrangos nuomos punktas. Į trasų viršų kelia nauji austriški dviviečiai ir keturviečiai keltuvai. Tiesa, prie pastarųjų teks priprasti, nes jie juda gana greitai, todėl nepasiruošus gali neblogai užvažiuoti per sėdimąją.

Trasos “Silichy” komplekse prižiūrimos tikrai neblogai. Visur pristatyta sniego patrankų, o sniego motociklais važiuoti trasų prižiūrėtojai nenustoja sukti sukti ratų po visą teritoriją. Be to, čia galima pasimėgauti ir naktiniu slidinėjimu, nes sutemus įjungiamas trasų apšvietimas.

Nesikandžioja ir kainos. Už visos dienos slidinėjimo pasą teks sumokėti vos apie 50 litų, o nakvynę viešbutyje – apie 120 litų. Tiesa, kelionę apkartina nepigi Baltarusijos viza.

Baltarusiškos keistenybės

Nors nemažai lietuvių Baltarusiją vis dar įsivaizduoja kaip laisvosios rinkos nepaliestą šalį, taip nėra. Be abejo, keistenybių, kurios verčia pasijusti tarsi grįžus į praeitį gerą dešimtmetį, tikrai Baltarusijoje netrūksta.

“Silichy” kompleksas priklauso nemažai į jį investavusiai valstybei ir tai yra bene didžiausias jo trūkumas. Kaip ir visur Baltarusijoje, taip ir čia valstybinės įmonės veikia pagal joms vienoms suprantamus principus.

Pavyzdžiui, slidinėjimo komplekse veikiančiuose restoranuose skanaus maisto nesitikėkite. Apie tai, kad reikia pamaloninti ir paslidinėjusių lankytojų skrandžius, čia tiesiog nesusimąstoma.

Į praetį grąžina ir dar vienas dalykas. Prieš keliolika metų Lietuvos pajūrio kurortuose nuomojantis dviračius ar riedučius kaip užstatą tekdavo palikti pasą. Tokia tvarka nuomojantis slides ar snieglentę galioja ir “Silichy” komplekse. Nors viešint Baltarusijoje atiduoti svarbiausią dokumentą į svetimas rankas nedrąsu, tenka su tuo susitaikyti.

Labiausiai erzinantis dalykas “Silichy” kurorte – visu garsumu virš trasų plyšaujanti rusiška popmuzika. Jos neišvengsite ir kavinėse. Nors nuo kalno atsiveria akims malonus kraštovaizdis su miškais ir ežerais, ausis norisi užsikimšti.